Jau kitą mėnesį tūkstančiai Lietuvos išeivių mėgėjų sportininkų sugužės į Druskininkus, kur liepos 14–17 dienomis vyks XI-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ). Renginio iniciatoriai įsitikinę, kad, Ukrainoje vykstančio karo kontekste, švęsti laisvę bei lietuvybę yra kaip niekad svarbu.
Vidurvasarį vyksiančios žaidynės pirmą kartą surengtos dar 1938 metais Kaune, bet vėliau nevyko 40 metų. Šiaurės Amerikos Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva, 1978 metais žaidynės buvo atgaivintos Toronte, vėliau vyko Čikagoje, Adelaidėje, o nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje.
ŠALFASS prezidentas ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos pirmininkas Laurynas Misevičius teigia, kad lietuviai niekada nesitaikstė su okupantais, todėl sportas, kaip ir muzika ar šokiai, tapo savotišku protesto įrankiu bei įkvėpė kitų okupuotų valstybių, tarp jų ir Ukrainos, Laisvės Olimpiadas.
L. Misevičius įsitikinęs, jog, dabartiniame geopolitiniame kontekste, švęsti Lietuvos laisvę bei tautiškumą yra kaip niekada svarbu, todėl kviečia visus liepos 14–17 dienomis apsilankyti Druskininkuose, kur, po penkerių metų pertraukos, susirinks tūkstančiai lietuvių iš viso pasaulio ir varžysis 27-iose sporto šakose.
Lietuviai nuo pokario laikų nesitaikstė su TSRS okupacija. Jau 1947 metais, Vyriausiasis Fizinio Auklėjimo ir Sporto Komitetas rūpinosi sportui neabejingų mūsų tautiečių veikla pabėgėlių stovyklose – jame užsiregistravo 24 sporto klubai su 383 nariais, o nuo 1965 metų organizacija pervadinta į ŠALFASS būrė JAV ir Kanados lietuvius sportinei veiklai, sėkmingai rengė kasmetines žaidynes.
Prabėgus 40 metų buvo puikus momentas priminti visam pasauliui apie jau 35 metus pavergtą lietuvių tautą. Taigi, 1978 metais įvykusios pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės davė didelį postūmį vėlesnėms Laisvės Olimpiadoms, kurias latviai, estai, lietuviai ir ukrainiečiai šiame mieste surengė protestuodami prieš SSSR ir Tarptautinį Olimpinį Komitetą (TOK), kuris nepripažino šių tautų atskiromis šalimis.
ŠALFASS pamažu tapo pagrindine išeivijos lietuvių sporto mėgėjų organizacija, todėl 1976 metais pasiūlė surengti pasaulines lietuviškas sporto žaidynes bei pažymėti dvi sukaktis – 60 metų Lietuvos Nepriklausomybės ir 40 metų nuo Tautinės Olimpiados Kaune. Pirmosiose žaidynėse dalyvavo 1100 sportininkų. Dabar sunku patikėti, tačiau pasibaigus tuometinei sporto šventei iš Kanados valdžios ir rėmėjų surinktų lėšų pavyko įsteigti Kanados Lietuvių Sporto Fondą, iš kurio gaunamos palūkanos iki šiol padeda išlaikyti ŠALFASS organizaciją.
Užsienyje surengus pirmąsias trejas žaidynes visų žvilgsnis krypo į laisvėjančią Lietuvą. Jei anksčiau dar būta visokių nuomonių, kur reikėtų tokias žaidynes rengti, tai nuo 1990 metų, manau, visiems tapo aišku – tik sugrįžę į Lietuvą galime pasisemti tiek patriotizmo, lietuviškumo ir tautinio paveldo, kad galėtume toliau nešti tą lietuvybės liepsną ištisus keturis metus išeivijoje, ruoštis sekančioms PLSŽ savo etninėje gimtinėje, kaip Olimpiadoms rengiasi geriausi visų šalių sportininkai.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sportas/startai/2022/06/15/news/liepa-i-druskininkus-suguzesiantys-pasaulio-lietuviai-sveskime-laisve-nes-rytoj-ir-vel-gali-tekti-kovoti–23683340