Šiandien Auriui Jarašūnui būtų suėję penkiasdešimt dveji metai

Auris Emanuelis Jarašūnas gimė 1970m. rugpjūčio 12 dieną, Whittier, Kalifornijoje. Jis buvo a.a. Dr. Emanuelio ir a.a. Laimos (Braziulevičiūtės) Jarašūnų jauniausias sūnus ir Romo brolis.

Auriui būnant ketverių metų, šeima persikėlė į Santa Moniką. Nerūpestingos, saulėtos vaikystės dienos buvo pilnos visokeriopų jaunatviškų užsiėmimų, išdaigų, žaidimų, šposų… Ypatingas dėmesys buvo skirtas lietuvybės ir lietuvių kalbos išlaikymui: šeima buvo giliai įsitraukusi į lietuvių bendruomenės veiklą ir tai tapo Auriui pagrindu ir pavyzdžiu. Mokslo metai buvo papildomi Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos pamokomis, „Spindulio” šokių ansamblio sūkuriu, skautų gretų gerais darbais, iškylomis, stovyklomis ir „Bangos” sporto klubo atletiniais pasiekimais. Nuo jaunų dienų Aurio gabumas vadovauti buvo puoselėjamas įvairiose organizacijose, o šeimos įvairios kelionės per Ameriką ir užsienį praplėtė jo pasaulėžiūrą ir užkūrė norą pažinti visus pasaulio kampelius.

Baigęs Loyola High School, 1988 metais įstojo į University of California Los Angeles (UCLA), studijavo anglų kalbą, aktyviai dalyvavo Lietuvių Studentų Organizacijos veikloje ir buvo išrinktas vadijos nariu, o paskutiniais mokslo metais tapo UCLA „The Daily Bruin” laikraščio redaktoriumi.

Auriui ryšys su Lietuva tapo ryškus, kai būdamas šešerių metų, pirmą kartą su šeima keliavo į Lietuvą, kur teko aplankyti daugelį jo šeimai brangių vietovių. Tai Auriui buvo tik pirmoji iš daugelio kelionių į Lietuvą. 1990 metais lankė Vilniaus Universiteto vasaros kursus ir turėjo progą nukeliauti į Maskvą. 1991 metais Auris dalyvavo „Bangos” tinklinio komandoje IV Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynėse Kaune, po kurių pasiliko Lietuvoje dirbti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Užsienio Reikalų Ministerijoje, kurioje ėjo gido ir vertėjo pareigas. Sovietų Sąjungoje tą rugpjūčio mėnesį įvyko nepasisekęs valdžios perversmas, grįstas nepasitenkinimu Gorbačovo reformų ir buvusių SSR valstybių atsiskyrimu. Auriui teko būti kartu su lietuviais, kurie nuvertė Lenino statulą ir toliau dirbti tame istoriniame laikotarpyje užbarikaduotuose Seimo rūmuose. Prezidentui Landsbergiui sušaukus tautiečius ginti Seimo rūmų, gausi minia apsupo rūmų aikštę, nepaisant sovietų tankų ir kareivių, ir budėjo, kol gavo žinią, kad pasibaigęs nepasisekęs perversmas.

Po bakalauro laipsnio įgyjimo, Auris baigė mokslus UCLA teisės fakultete ir buvo priimtas „State Bar of California” 1996 metais. Nepaliaująs dalyvauti lietuvių visuomeninėje vekloje, ėjo pareigas Los Andželo skyriaus JAV Lietuvių Bendruomenės valdybos gretose, Lietuvių Jaunimo Sąjungos atstovu, redagavo leidinį „Plunksna”.

Pasaulinės kelionės tęsėsi sąryšy su lietuvių organizacijų veikla: Auris aplankė Australiją, pirmą kartą dalyvaudamas „Bangos” komandos turnyre, o antrą kartą – kartu su savo tėvo Los Andželo Vyrų Kvarteto gastrolėmis, bei dalyvavo Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos kongrese Pietų Amerikoje. Kartu su lietuviais draugais Auris apkeliavo didelį skaičių Europos ir Artimūsų Rytų šalių.

Įstojo į advokatų gretas, pirmiausia Lawrence & Harding bendrovėje Santa Monikoje, vėliau Greenberg Glusker, Century City ir Armbruster & Goldsmith, kurioje buvo priimtas dalininku. Galiausiai Auris įkūrė savo nuosavą teisės kontorą, susijusią su Roque & Mark Santa Monikoje, konsultuodamas daugelį Los Andželo lietuvių teisiniais klausimais.

Skautavimas – didelė, prasminga Aurio gyvenimo dalis. Jo įnašas skautybei gilus ir platus. Per kelis dešimtmečius nuosekliai dirbo tunte: 2009 – 2016 buvo „Rambyno” stovyklos viršininku, 2012 – 2017 Ramiojo Vandenyno rajono vadas, 2018 – 2020 garbės teismo narys. 2015 metais Auris sukūrė pirmąją „Rudojo Šlipso” programą Los Andželo mieste ir įsteigė pirmąjį būrelį. „Rambyno” stovyklos 50-ojo jubiliejaus metais (2016), Auris, kartu su komitetu, surengė ypatingą pokylį, kuris stovyklavietės išlaikymo fondui surinko didelę sumą pinigų (virš $80,000). Lietuvių Skautų Sąjungos ir Akademinio Skautų Sąjūdžio vadijose Auriui dažnai teko eiti kelias pareigas lygiagrečiai, jis nenuilstamai ir sąžiningai prisidėjo, kur galėjo, pasižymėdamas organizuotumu, sumanumu ir draugiška energija, ir buvo apdovanotas vyresniojo skautininko (v.s.) laipsniu.

Auriui buvo malonu ir svarbu pasidalinti skautavimo džiaugsmais ir Lietuvos meile su dukterėčia Aleksa ir sūnėnais Luku ir Aidu (brolio Romo vaikais). Su pasididžavimu stebėjo jų skautišką kelionę, džiaugėsi dalyvaudamas skautų įžodžiuose. Auris vėl tapo ypatingu gidu per 2014 metais Dainų Šventę Lietuvoje, Aleksą, Aidą ir Luką supažindindamas su senelių gimtine, Seimo rūmais (paaiškindamas jų istorinę svarbą), bei nepamainomais geriausiais koldūnų ir saldumynų restoranais Vilniuje ir jo apylinkėse.

2005 metais, susipažinęs su Robbie Sutton, surado sielos draugą, su kuriuo turėjo daug bendrų interesų ir pomėgių; abu vertino šeimą, tarnystę artimui, abu mėgo keliauti ir būti nustebintais pasaulio kraštų grožio ir savitumo. Meilei suliepsnojus, šeimos ir draugų rato apsupti susituokė 2015 metų birželio 5 dieną Los Andželo mieste. Keliavo kartu per Jungites Amerikos Valstijas, Karibų Jūros salas, Ramiojo Vandenyno pietines dalis , Artimųjų Rytų kraštus, Aziją, Pietų Ameriką ir Australiją. Afrikos „Safari” svajonė tapo realybe 2021 metais, kartu švenčiant ir savo 50-ąjį gimtadienį, kad ir metais vėliau nei planavo dėl pandemijos suvaržymų.

Auris su Robbie nuoširdžiai rėmė „Baltic Pride” organizaciją ir „Lietuvos Gėjų Lygą”, dažnai dalyvaudami pokyliuose, paraduose, konferencijose. Kas tris metus kartu keliaudavo Lietuvon dalyvauti „Gay Pride” minėjimuose; lietuviškoje spaudoje buvo pristatyti sėkmingos ir JAV legalios santuokos pavyzdžiu.

Per anksti nutrūko Aurio gyvenimo gija. Š.m. birželio 13 dieną Auris „iškeliavo namo”, nesulaukęs 52-ojo gimtadienio. Liūdesy liko vyras Robbie Sutton, brolis Romas su žmona Angele (Žvinakyte) ir jų šeima: Luku, Aleksa, Aidu, teta Liuse (Liūda Jarašūnaite) Francel. Kartu liūdi Robbie tėvai Rob and Kathy Sutton, sesuo Kai Morgan su šeima, brolis Rich Sutton su šeima, bei daugybė pusbrolių, krikšto vaikų, draugų, artimųjų, skautų, bendradarbių, veikėjų ir patriotų, kurie nuolatos Aurį šviesiai prisimins.

Ilsėkis ramybėje mielas Auri. Pasiilgsim Tavęs…susitiksim vėl, kai visi „iškeliausim namo”…