Kai mamytė kalba su akcentu

„Indraja, kaip manai, ko tavo draugas Bodi Kai norėtų dovanų gimimo dienos proga?” – paklausiau penkiametės dukters. Ši atsisuko į mane nustebusi, išsišiepusi, o akyse jau šokinėjo velniukai: „Mama! Girdisi akcentas, kai sakai „Bodi Kai“! Reikia tarti „bou-dhi-khaj.“ 

Tai buvo akimirka, kai Indraja pirmąsyk suprato, jog gyvenime gali būti dalykų, kuriuos ji moka geriau net už mamą. Man tai buvo eilinis kartas, kai vėl įsitikinau sprendimo mokyti vaikus lietuvių kalbos nauda.

Kas, kad aš anglų kalba visiškai laisvai susikalbu, skaitau ir rašau. Kas, kad anglų kalba Londone parašiau ir apsigyniau filosofijos magistrinį darbą. Antroje mokyklos klasėje pradėjusi nuo „a boy“, „a cat”, „a ball” (kaip dabar prisimenu!), deja, jau niekada nebūsiu „native“ anglų kalbos žinovė. Tai, ką išmokau ir iškaliau mokyklos suole, mano vaikams pavyksta savaime. Tai, dėl ko painiojuosi iki šiol, mano vaikai sako taisyklingai nė nesusimąstydami.

Kalbu apie artikelius, sudėtingus anglų kalbos laikus ir keisčiausią kai kurių žodžių rašybą bei tarimą. Tuo tarpu aš, pavyzdžiui, iki šiol tyliai sumurmu „vednezday“ rašydama anglišką trečiadienio pavadinimą. Trumpiau kalbant, jau dabar akivaizdu, kad metams bėgant mano ir vaikų anglų kalbos pajautimo skirtumai taps vis akivaizdesni. Vaikai, natūralu, vartodami šią kalbą jausis ne tik kaip namie, bet ir pranašesni už mane – mamą, imigrantę, amžiną viešnią ne tik JAV, bet ir anglų kalbos viešnią.

Trumpiau kalbant, jau dabar akivaizdu, kad metams bėgant mano ir vaikų anglų kalbos pajautimo skirtumai taps vis akivaizdesni.

Vaiva Rykštaitė

Būna, kad su mažyliais kalbuosi angliškai. Kai noriu, kad man juos auklėjant bent galvos palinksėjimu, o kartais ir griežtesniu žodžiu pritartų jų amerikietis tėtis. Iš mandagumo kitiems anglakalbiams tėvams per vaikų gimtadienius. Vaikų mokytojų akivaizdoje mokydama atžalas mandagumo. Tarp manęs ir vaikų anglų kalba yra tik mediumas, kuriame kartais susitinkame dėl įvairių aplinkybių.

Visą straipsnį skaitykite LRT.lt