Los Angeles Šv. Kazimiero Lituanistinės Mokyklos nauji mokslo metai

Mano mokytojavimo kelias prasidėjo Lietuvoje. Tai buvo viena iš svarbiausių ir įkvepiančių patirčių mano gyvenime. Baigus pedagoginius mokslus universitete Kalifornijoje, persikėliau į Vilnių, kur netikėtai praleidau trejus nuostabius metus dirbdama Vilniaus Tarptautinėje Mokykloje (Vilnius International School).

Niekada nepamiršiu  mokslo metų pradžios – rugsėjo pirmosios. Viena kolegė man liepė atsinešti kibirą į klasę. Galvojau – kam tas kibiras? Kas čia bus? Greitai supratau: Lietuvoje pirmoji mokslo metų diena yra ne paprasta diena, o tikra šventė. Mokiniai ir tėvai ateina į mokyklą gražiai apsirengę, su gera nuotaika, vasaros saulės paliesti, o rankose – gėlės. Kiekvienas mokinukas man įteikė po gėlę, puokštę ar rožę. Tai buvo pats gražiausias gestas. Jautėsi tikra šventė ir parodyta didžiausia pagarba mokslui, mokytojams bei mokslo metų  pradžiai.

Todėl visai nenustebau, kai prieš savaitę mano sesė penktadienio vakarą atsiuntė žinutę, primindama atsinešti vazonėlį į šeštadieninę, į pirmąją mokslo metų dieną, rugsėjo 6-tą Los Andželo Šv. Kazimiero lituanistinėje mokykloje.

Mokiniai nekantriai laukė susitikimo su draugais (o gal keli ir kantriai), mokytojai kruopščiai ruošė pirmosios dienos žaidimus ir planus, o vazonėliai stovėjo prie durų. Mokslo metų atidarymo nuotaika buvo nuostabi. Vos įvažiavus pro mokyklos vartus, visą erdvę užpildė energinga ir smagi lietuviška muzika. Nuotaika pakilo iš karto. Geltoni, žali ir raudoni balionai papuošė  kiemą, mokiniai džiaugsmingai sveikinosi su senais draugais, nešė gėles savo mokytojoms, šypsojosi buvusiems mokytojams. Vienas nedrąsiai įteikė gėlę, kitas atbėgo su didele puokšte. Šeimos su keliais vaikais nešė gėlių glėbius visoms mokytojoms ir direktorei. Gėlių buvo visur!

Rytą pradėjome įprasta tvarka mokyklos kieme prie JAV ir Lietuvos vėliavų. Direktorė Marytė Newsom pakvietė visus susiburti arčiau, iškviesdama mokytojas ir mokytojus sukalbėti ypatingą pirmos mokslo metų dienos maldą:
„…Lydėk mūsų rankas, žodžius ir – virš viso kito – mūsų širdis.”

Sugiedojome Lietuvos ir Amerikos himnus, ir susibūrėme salėje oficialiam atidarymui.

Mokiniai sėdėjo su savo draugais ir naujomis mokytojomis. Linksmai nusiteikusi direktorė vedė renginį, pristatydama  mokytojus (dar gėlių!), svečius (dar daugiau gėlių!). Išklausėme sveikinimą, atsiųstą iš Pirmosios Ponios Dianos Nausėdienės. Los Andželo generalinė konsulė Sandra Brikaitė šiltai pasveikino mokyklos šeimas, mokinius ir mokytojas, ir pristatė Sandrą Zolubienę atvykus dirbti konsulate.

Gražiausia dalis įvyko, kai jauniausi mokinukai, „Kiškiai”, ir vyriausi – dvyliktokai – buvo pakviesti į priekį. Visiems buvo priminta, kad iš mažiausių gilių išauga aukšti ir stiprūs lietuviški ąžuolai.

Po atidarymo mokiniai grįžo į klases ir draugiškai bendravo su savo naujomis mokytojomis. Tėveliai aplankė vaikų klases, kur išgirdo iš mokytojų apie mokslo programas, veiklą ir planus.

Per pietus skaniai valgėme šeimininkės paruoštus cepelinus. Kai  skambutis suskambėjo po pirmos mokslo dienos, mokiniai atsisveikino ir išbėgo į kiemą pasimėgauti ledais. Mokytojai, su šypsenomis ir pavargusiomis kojomis, nešė savo knygas ir reikmenis į automobilius, ir, žinoma, nepamiršo savo vazonėlių su gėlėmis.

Ir taip, su džiugiomis širdimis, su spalvotomis gėlėmis rankose ir šypsenomis veiduose, pradėjome dar vienus mokslo metus. Ne tik su vadovėliais ir planais, bet ir su viltimi, bendryste bei pagarba tradicijoms. Nesvarbu, ar švenčiame Vilniuje, ar Los Andželėje – pirmoji mokslo metų diena visada primena, kad mūsų bendruomenės stiprybė slypi mūsų šaknyse, kalboje ir vienybėje. Su džiaugsmu žengiame į naujus mokslo metus, augdami kartu kaip tie stiprūs lietuviški ąžuolai.