Rugsėjo 19-osios popietę San Francisko Golden Gate parko Peacock Meadow pieva kelioms valandoms virto maža Europa. Ten tarp baltų palapinių skambėjo daugybė kalbų, scenoje vieni kitus keitė šokėjai ir muzikantai, ore maišėsi sklindantys skirtingų Europos kraštų maisto kvapai ir garsai. Čia jau trečią kartą vyko „Europe in the Park“ – Europos Sąjungos (ES) biuro San Franciske organizuojama Europos kultūros, muzikos, tradicijų ir bendruomenių šventė.
Šventė kvietė patirti Europą
Šiemet renginyje dalyvavo 20 ES valstybių, taip pat Ukraina ir Norvegija. Kiekviena šalis vis kitaip pasakojo apie save: vienos – kviesdamos paragauti nacionalinių patiekalų, kitos – pasiklausyti muzikos, susipažinti su šalies tautiniais kostiumais, įsijungti į žaidimus ar interaktyvias veiklas ar pristatydamos galimybes aplankti šalį. Šventės esmė paprasta, tačiau labai veiksminga – apie Europą ne kalbėti konferencijų salėse, o leisti ją pamatyti, išgirsti, paragauti ir patirti.
Golden Gate parke tą dieną tikrai buvo ką patirti. Scenoje pasirodė italų mandolinų orkestras, graikų, ukrainiečių, vengrų, lenkų, latvių, Kipro bei kitų šalių šokių ir dainų kolektyvai, skambėjo flamenko, airiška ir prancūziška muzika. Šiemet atsirado ir pirmasis renginio „beer garden“ , tačiau svarbiausias šventės centras liko „European Village“ – savotiškas Europos kaimelis po Kalifornijos dangumi.

Lietuviai pasakojo Laukių ąžuolo istoriją
Ir, žinoma, tarp visų šių balsų skambėjo Lietuva. San Francisko lietuvių šokių grupė „Tiltas“ pasirodė pagrindinėje scenoje, o lietuvišką muzikinį skambesį papildė choras „Ūkana“. Abu šie saviveikliniai kolektyvai yra suburti ir vadovaujami Vanesos Kašelionytės. Taigi Lietuva renginyje skambėjo dainomis ir judėjo lietuviško šokio žingsniu, pasirodydama gausiai susirinkusiems San Francisko žiūrovams.

Tačiau bene įdomiausiai Lietuvos istorija šiemet buvo pasakojama ne scenoje, o prie mūsų šalį pristatančio stendo. Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Los Andžele komanda renginyje „Europe in the Park“ dalyvavo jau trečią kartą. Šiemet lankytojus ji kvietė susipažinti su Laukių ąžuolu – 2026 metų Europos metų medžio konkurso nugalėtoju. Rukų kaime, Skuodo rajone, augančiam Laukių ąžuolui – apie 400 metų. Jį saugo ir puoselėja jau šeštoji Laukių šeimos karta. Tai gerokai daugiau nei botanika. Keturi šimtmečiai – tai žmonių kartos, karai, okupacijos, Lietuvos valstybės praradimai ir atgimimai. O ąžuolas vis dar stovi.
Pasakojimui apie Laukių ąžuolą – Californijos ąžuolo šakos
San Franciske atsirado labai „kalifornietiška“ šios lietuviškos istorijos interpretacija. Į Golden Gate parką, suprantama, keturių šimtų metų Laukių ąžuolo niekas nevežė. Lietuvos stendui buvo nuskinta Kalifornijoje augančio ąžuolo, kuriam skaičiuojama apie 200 metų, šakų. Būtent ant jo šakų lankytojai kabino savo norus, svajones bei palinkėjimus.

Taip viename stende netikėtai susitiko du ąžuolai: vienas – augantis Žemaitijoje, kitas – Kalifornijoje. Vienas davė savo istoriją, kitas – savo šakas. Ir šis dviejų žemynų ąžuolų susitikimas tapo gražiu simboliniu tiltu tarp Lietuvos ir Kalifornijos. Abiejose vietose ąžuolas siejamas su ilgaamžiškumu, tvirtumu, žeme ir gebėjimu išlikti. Lietuvos ąžuolo istorija San Franciske buvo papasakota tikromis Kalifornijos ąžuolo šakomis.
Idėja pasirodė tokia įtikinama, kad ne vienas ir ne du lankytojai rimtai klausė: „Ar šitos šakos tikrai nuskintos nuo to 400 metų Lietuvos ąžuolo?“ . Teko raminti smalsuolius: ne, garbingasis Skuodo senolis saugiai liko Lietuvoje. Tačiau nuo šio nesusipratimo pati idėja tapo tik dar žavesnė. Žmonės sustodavo, klausdavo, domėdavosi, kur Lietuva, kas tas Skuodas
ir kodėl vienas medis gali būti toks svarbus visai šaliai.
Lietuvos stende – lankytojų parašyti taikos linkėjimai
O tada ant Californijos ąžuolo šakų jie pradėdavo kabinti savo palinkėjimus. Buvo svajonių apie šeimą, sveikatą, ateitį, meilę. Tačiau tarp šių norų ir linkėjimų vienas žodis – „taikos“ – buvo kar to jamas vėl ir vėl. Tarp muzikos, šokių, spalvingų palapinių ir linksmo festivalio šurmulio tas vienas žodis staiga suteikė visai ąžuolo istorijai kitą svorį.
400 metų augantis Lietuvos ąžuolas, Californijos ąžuolo šakos, glaudžiančios įvairių pasaulio kraštų atstovų norą, kad pasaulyje būtų taika. Gal būtent čia ir slypi tikroji tokių renginių prasmė. Iš pirmo žvilgsnio „Europe in the Park“ yra linksma šeštadienio šventė – muzika, maistas, šokiai, vaikai, draugai ir saulėtas parkas. Tačiau kartu tai – labai paprasta ir veiksminga viešoji diplomatija. Žmogus, kuris galbūt niekada nėra buvęs Lietuvoje ir nedaug apie ją žino, prieina prie stendo, sustoja, užduoda klausimą ir po penkių minučių jau žino apie Žemaitiją, Skuodą, Laukių šeimą ir 400 metų senumo lietuvišką ąžuolą. O dar po kelių minučių jau stebi lietuvius, šokančius scenoje.

Sužinojus apie Lietuvą, gal kils noras ją aplankyti?
Lietuvos dalyvavimas šioje šventėje jau tampa gražia tradicija. Pirmajame „Europe in the Park“ lankytojai buvo viliojami šakočiu, lietuviškais „grybukais“ ir virtualia kelione po Lietuvą. 2025 metais Lietuvos stendas buvo skirtas M. K. Čiurlionio 150-mečiui, o šiemet pagrindiniu pasakojimu tapo Laukių ąžuolas.
Lietuvai Vakarų JAV pakrantėje atsto vauja LR generalinis konsulatas Los Andžele, vadovaujamas generalinės konsulės Sandros Brikaitės. Šių metų šventėjė daly vavo ministrė patarėja, atstovė ryšiams su diaspora Agnė Gurevičienė, trečioji sekretorė Sandra Zolubienė, patarėjas Kastytis Latoža, raštininkė Jūratė Vietaitė.

Kartu su San Francisco lietuvių bendruomenės komanda konsulato nariai surengė įspūdingą ir jaukų Lietuvos pristatymą. Tokie renginiai primena ir dar vieną dalyką: mažos valstybės nebūtinai turi kalbėti garsiausiai, kad būtų pastebėtos. Kartais užtenka gero pasakojimo. Vienas lankytojas pirmą kartą pamato lietuvišką šokį. Kitas išgirsta „Ūkaną“ . Trečias sužino, kur yra Skuodas. Ketvirtas nustemba, kad Europos metų medis auga Lietuvoje. O penktas ant Kalifornijos ąžuolo šakos užrašo vieną žodį – „Taikos“.
Gal po metų kuris nors iš jų nusipirks bilietą į Vilnių. O gal ne. Tačiau tą rugsėjo popietę Golden Gate parke Lietuva daugeliui renginio dalyvių jau buvo tapusi šiek tiek artimesnė ir pažįstamesnė.

Originalus straipsnis publikuotas „Draugas” laikraštyje