Po netrumpo apsilankymo Lietuvoje labai skubėjome grįžti į Los Andželą, kad suspėtume į Rambyno atidarymą – to labai norėjo pagrindinis mūsų šeimos skautas. Lietuvos skautija šiemet mini savo šimtmetį. Šią gražią patriotišką veiklą sovietai bandė sunaikinti, todėl skautų veikla ir jos tradicijos buvo išsaugotos išeivijoje. Minint skautijos šimtmetį, Rumšiškėse surengta didžiulė Tautinė stovykla – 3300 skautų iš Lietuvos ir 21 užsienio valstybės. Stovyklą aplankė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur jai bvuo įteiktas aukščiausias skautų apdovanojimas – Padėkos ordinas.

Rambyno stovyklai – jau 52 metai. Nors buvo kalbų, kad galbūt šiemet neverta rengti stovyklos, nes dalis stovyklautojų nebus grįžę iš Lietuvos, kiti galės važiuoti tik į Tautinę stovyklą Mičigane, tačiau šiemet Rambynas vėl didelis. Naudodamasis proga, sveikinu visus lietuvius skautus, ir visų pirma Ramiojo vandenyno rajono skautus, už lietuvybės, patriotiškumo, tradicijų išlaikymą ir tolesnį puoselėjimą. Jūsų ilgametė veikla saugant lietuvišką skautiją yra gerai žinoma ir vertinama Lietuvoje. Nuoširdus Jums ačiū!

Liepos mėnesį Vilnius tapo Mažuoju Los Andželu – kasdien buvo galima sutikti dešimtis lietuvių iš Los Andželo, San Francisko, Sietlo, kitų Vakarų pakrantės miestų, kurie dalyvavo Dainų ir šokių šventėje. Jau rašiau, bet noriu pakartot, kad vien iš Los Andželo į Vilnių keliavo beveik 100 atlikėjų, o suskaičiavus jų artimuosius ir draugus – daugiau negu pusė tūkstančio žmonių. Džiugu, kad tokiam dideliam skaičiui Vakarų pakrantės lietuvių, ypač jaunimui, Lietuva tapo dar artimesnė.

Pasibaigus šventiniams renginiams Kryžių kalne buvo pašventintas įspūdingas lietuvių išeivijos kryžius. Lėšas šiam kryžiui surinko svetur gyvenančių lietuvių bendruomenės, ir man buvo malonu matyti, kad prie didžiausių mecenatų įrašyta Los Andželo Šv. Kazimiero parapija.

Vilniuje dalyvavau tris dienas trukusiame Lietuvos ambasadorių metiniame susitikime. Tradiciniuose susitikimuose su Prezidente, Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku išgirdome Lietuvos vidaus, užsienio ir saugumo politikos vertinimą; daug dėmesio buvo skirta ekonomikai – nuo makroekonominių tendencijų ir ūkio plėtros vizijų iki konkrečių darbų mums labai svarbiose aukštą pridėtinę vertę kuriančiose finansinių technologijų ar gyvybės mokslų srityse.

Dažnai miniu, kad reikia lankyti mažus Lietuvos miestelius ir kaimus, prisidėti prie jų klestėjimo. Viešnagės metu su Santa Barbaroje gyvenančiu Dovu Zauniumi lankėmės mūsų senelių gimtinėje – Subačiuje. Labai jaudinantis apsilankymas mažame miestelyje, kur mūsų šaknys, kur gimė ir augo seneliai, ir kur palaidoti proseneliai. Ilgai ir nuoširdžiai kalbėjome su Subačiaus bendruomene, ką daryti, kad miestelis išliktų, taptų gražesnis ir patrauklesnis. Turime daug idėjų (programavimo stovykla, dviračių lenktynės žvyrkeliais, anglų kalbos mokymas, kultūros projektai), kurias iki kitos vasaros privalėsime įgyvendinti. Beje, Subačiaus medus yra skaniausias pasaulyje!

Apsilankymą Lietuvoje vainikavo Nepriklausomybės akto signataro prof. Mykolo Biržiškos ir jo artimųjų perlaidojimas Vilniaus Rasų kapinėse. Įdėjus daug darbo Los Andžele, buvo simboliška matyti, kad Lietuvai švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, vienas jos jos kūrėjų grįžo amžinojo poilsio į valstybę, kurią statant jis tiek daug prisidėjo. Įspūdingose ceremonijose Lietuvos valstybė atidavė savo pagarbą Signatarui ir jo šeimai. Vaizdo reportažus ir nuotraukas galite pamatyti šioje nuorodoje.