Portlende – Kalėdų šventė ir parama sunkiai sergančiam Pijui

Aut. Gražina Kazilienė, Portlando lietuvių bendruomenės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene

Ar matei speiguotą rytą

Šalčio braižą ant langų?

Ar jautei Kalėdų dvasią

Sūkury gerų draugų?..

Tą ūkanotą, lietingą Gruodžio 7-sios pavakarę turbūt tik Kalėdų stebuklas galėjo išsklaidyti niūrius debesis, tačiau net ir pliaupiantis lietus nesutrukdė gausiam būriui Portlando lietuvių bendruomenės vaikų ir jų tėvų bei svečių susirinkti prie Kalėdų eglutės ir drauge pajusti nuostabią Kalėdų dvasią.

Kalėdinis renginys tradiciškai prasidėjo bendra malda latvių salės koplytėlėje. Labai džiaugiamės, kad visų mylimas ir gerbiamas Kun. Tomas Karanauskas specialiai atskrido iš Los Andželo (Kalifornija) atnašauti šv. Mišių lietuvių kalba Portlando (Oregonas), Vankuverio bei Sietlo (Vašingtonas) tikintiesiems.

Vakaro siela ir vedančiuoju jau antrus metus iš eilės tapo visiems gerai pažįstamas Rolandas Dabrukas – dailininkas, renginių vaikams bei suaugusiems sumanytojas ir organizatorius, aistringas šokėjas, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas bei ypatingų Mandalų iš vaisių, uogų bei daržovių kūrėjas, nuostabus, šiltas žmogus. Jo pagalbininkė šį kartą buvo žavioji ponia Edita, Rolando žmona, drauge su vyru atvykusi iš Los Andželo.

Šiemet pirmajai vakaro daliai Rolandas pasirinko disko stiliaus personažo Videono Kamerono Filmausko vaidmenį, kuris savo nuotaikingų pokštų, daugybės įvairiausių atrakcionų, varžybų ir užduočių pagalba išjudino visą salę. Ir ko tik čia nebuvo! – vaikučiai bei jų tėveliai rungėsi mėtydami lankus ant „Briedžio Ragų“, nešė ir stengėsi nepamesti apverstoje lėkštėje didžiulių kiaušinių, šokinėjo su maišais, suko galvą dėliodami dėliones iš Rolando nupiešto paveikslo gabalėlių, grojo inscenizuotame, ekspromtu susikūrusiame „Portlando Orkestre“ ir nuveikė dar daug kitų smagių dalykų.

Na, o po to visi staiga atsidūrėme paslaptingame miške, tikroje „Grybų Karalystėje“. Ingos Sadaunikaitės-Kozhevnikov vadovaujami lituanistinės mokyklėlės „Atžalynas“ auklėtiniai paruošė teatralizuotą vaidinimą pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę „Grybų Karas“:

„Ei, tai vija, pinavija,
Visą dieną grybais lyja.
Visą dieną nuo pat ryto
Grybai krito, krito, krito…

Kai lietus nustojo lijęs,
Pražydėjo pinavijos.
O miške išdygo grybų –
Šimtas trisdešimt sodybų.”

Manau daugelis iš vaikystės gerai prisimena šią populiarią eiliuotą pasaką apie grybus ir jų pulkaunyką, storą baravyką. Buvo smagu stebėti ir klausytis, kaip vaikučiai stengėsi deklamuoti stropiai išmoktus žodžius, o kokiomis gražiomis grybų kaukėmis visi buvo pasipuošę! Dėkojame lituanistinės mokyklėlės „Atžalynas“ direktorei Ingai Sadaunikaitei- Kozhevnikov, kuri net po sudėtingos operacijos dalyvavo Kalėdų renginyje, bei mokytojai Ernestai Ingelevičiūtei už jų kantrybę bei pasiaukojimą ruošiant vaikučius šiam vaidinimui bei dirbant su jais lituanistinėje mokyklėlėje.

Antroji ypatingoji vakaro dalis – susitikimas su visų vaikučių ilgai lauktu Kalėdų Seneliu, kurį, vėlgi, vaidino mūsų svečias, energija trykštantis Rolandas Dabrukas.

Taigi, vaikučiams teko ir čia pasidarbuoti: Kalėdų Senelis nenorėjo nė vienam iš jų taip lengvai atiduoti išsvajotų kalėdinių dovanėlių. Kiekvienas turėjo seneliui atskleisti kažkokį savo talentą: padainuoti dainelę (čia Kalėdų Senelį maloniai nustebino skardžiabalsė mažoji dainininkė Kaja Kazilas), sušokti šokį, pagroti muzikiniu instrumentu (gražiai pasirodė Greta Babarskaitė ir Dominika Kozhevnikov), kažką imituoti, arba tiesiog pamirksėti pagal muziką. Pastarasis talento bruožas šiemet tapo itin populiariu vyresniųjų vaikų tarpe.

Na, o po tokių linksmybių, jau ir užkąsti atėjo laikas: visi susibūrėme prie tradiciniais Kūčių ir Kalėdų patiekalais nukloto stalo ir puolėme ragauti mūsų šeimininkių paruoštų gardėsių: įvairių daržovių mišrainių, silkutės su grybais, Lauryno Misevičiaus rinktais aplinkiniuose Vašingtono miškuose, keptų, tą pačią dieną vietinėje upėje Andriaus Kazilo sugautų upėtakių, įvairiausių pyragų ir kitų skanumynų.

O Kalėdinis vakaras vaišėmis dar nesibaigė. Dar laukė daugiau atrakcionų vaikučių tėveliams ir svečiams. Kojas gerai pamiklinom nuotaikingame konkurse „Šokis su Kėde“.  Šokom, bendravom iki pat vėlaus vakaro, nes visus apgaubusi Kalėdų dvasia sušildė širdis, pabudino gerus jausmus, norėjosi gerumu dalintis, skleisti tą gėrį plačiau ir už šios bendruomenės ribų.

Todėl ne veltui ir šiemet prisiminėme gerą tradiciją paaukoti tam tikrą sumą bendruomenės surinktų lėšų Lietuvoje gyvenantiems neįgaliems vaikams arba seneliams, kurie turi finansinių problemų ir negali sulaukti reikalingos medikų ar kitos pagalbos. Šiemet nusprendėme paremti cerebraliniu paralyžiumi sergantį berniuką Pijų, kurio laukia sudėtinga operacija JAV ir ilgas bei daug išlaidų pareikalausiantis reabilitacijos laikotarpis.

Kada gauni dovaną – pilnėja tavo delnai, kada duodi ją kitam – pilnėja tavo širdis. Tad pripildykime per Kalėdas savo širdis gerumu, lai netrūksta Kalėdiniu laikotarpiu paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam.

Portlando Lietuvių Bendruomenės Valdybos vardu linkim, kad šis nuostabus laikas būtų skirtas ne liūdesiui, bet įvairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui, gyvenimo peržvelgimui ir naujų planų kūrimui…Su artėjančiomis šv. Kalėdomis, mielieji! Linkime visiems jums patirti šv. Kalėdų dvasios stebuklą!

Dėkojame visiems kas prisidėjo prie šios gražios šventės sumanymo ir įgyvendinimo. Portlando lietuvių bendruomenės valdybai ir jos pirmininkei Giedrei Babarskienei, lituanistinės mokyklėlės „Atžalynas“ direktorei Ingai Sadaunikaitei-Kozhevnikov ir mokytojai Ernestai Ingelevičiūtei, Milanai Koroteev už puikiai pravestą vakarą bei visiems savanoriams, kurių pagalbos dėka turėjome gražiai išpuoštą salę ir Kalėdinę eglutę bei šventiškai padengtus stalus.