Vasaris – maldų už parapijas mėnuo

Jau metai, o gal ir daugiau, kaip “Vakarų vėjuose” ir “Drauge” buvo paskelbtas mano straipsnelis, supažindinantis išeivijos lietuvius su nuostabiu maldynu “Magnificat”. Juo naudojuosi jau eilę metų. Be kasdienių Švento Rašto skaitymų ir kitos katalikui naudingos informacijos, Jo viršelio atvarte pateikiamas bažnytinis kalendorius, o pirmuose puslapiuose Popiežiaus intencija einamąjam mėnesiui ir dvasininkijos kongregacijos, parapijos bendruomenės sielovadinis atsivertimas pasitarnaujant Bažnyčios vykdomai evangelizavimo misijai.

Noriu pasidalinti įdomiomis mintimis iš vasario mėnesio “Magnificat” maldyno, kas yra parapija pagal Bažnytinį Kanonų teisės kodeksą:

“Bažnyčios misionieriškos ir evangelizacinės veiklos objektas visada yra Dievo tauta. Kanonų teisės kodekse pabrėžiama, kad parapija tapatinama ne su pastatu ar organizacine struktūra, bet su konkrečia tikinčiųjų bendruomene, kurioje parapijos kunigas yra tikras ganytojas”. Popiežius Pranciškus priminė, kad “parapija yra Bažnyčios buvimas teritorijoje, Dievo žodžio klausymosi, augimo krikščioniškuoju gyvenimu, dialogo, skelbimo, dosnios meilės, ado-racijos ir šventimo aplinka” (Evangeli gaudium, 28) ir patvirtino, kad ji yra “bendruomenių bendruomenė”.

Taigi parapija yra bendruomenė, Šventosios Dvasios sušaukta skelbti Dievo žodį ir atvesti naujų vaikų prie krikštyklos. Savo ganytojo suburta parapija švenčia Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo atminimą, savo tikėjimą liudija meilė, nuolat gyvena misijiniu nusiteikimu, kad niekas neliktų neišgirdęs gyvenimą teikiančios išganymo žinios. Popiežius Pranciškus tai išreiškė taip: ”Parapija nėra atgyvenusi struktūra; kaip tik dėl jai būdingo didelio lankstumo ji gali įgyti labai įvairių formų, kokių reikalauja ir bendruomenės atvirumas misijai bei misionieriškasis kūrybiškumas. Nors ir nėra vienintelė evangelizacinė institucija, ji geba nuolatos atsinaujinti ir prisitaikyti, būti pačia Bažnyčia, apsigyvenusia tarp savo sūnų ir dukterų. Tai suponuoja, kad parapija tikrai turi sąlytį su šeimomis bei tautos gyvenimu ir nevirsta nenaudinga, nuo žmonių atsiskyrusia struktūra ar grupe išrinktųjų, kuriems rūpi tik jie patys. Tačiau turime pripažinti, kad kvietimas peržiūrėti  bei atnaujinti parapiją dar nedavė pakankamų vaisių siekiant labiau priartinti ją prie žmonių, padaryti gyvos bendruomenės bei dalyvavimo aplinka ir visiškai nukreipti į misiją” (EG, 28).

Šiandieniniame pasaulyje, atsisakančiame Dievo ir tikėjimu gaunamų dvasinių vertybių, išpažystančiame materialinių vertybių vartotojišką gyvenimo budą, o ir Bažnyčiai, dėl dvasininkijos moralinio nuosmukio išgyvenančiai ne pačius geriausius laikus, tikintiesiems labai reikėtų atsakingiau atsižvelgti į Popiežiaus Pranciškaus raginimą atnaujinti parapijų veiklą ir melstis jo intencija vasario mėnesiui.

Popiežiaus intencija vasario mėnesį:

Meldžiamės, kad gyvendamos tikra bendryste parapijos vis labiau taptų tikėjimo, brolybės ir priėmimo bendruomenėmis tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Pagal maldyną “Magnificat” parengė Amandas Ragauskas.