Pokalbis su lietuviu, prisidėjusio prie zondo „Voyager 1“ kūrimo: pastačius milžinišką observatoriją bus lengviau ieškoti tolimų planetų 

Už 23 milijardų kilometrų, atsisveikinęs su Saulės sistema, tarpžvaigždinėje erdvėje skrieja zondas „Voyager 1“ – toliausiai nuo Žemės atitrūkęs žmogaus sukurtas aparatas. Jau vien faktas, kad zondas vis dar veikia (jis paleistas prieš 45 metus) ir renka informaciją iš neatrastų teritorijų, gniaužia kvapą. Maža to, prie „Voyager“ misijos savo ranką pridėjo ir JAV lietuvis.

Kai aparatas buvo kuriamas, jaunas Kalifornijos technologijos instituto (Calltech) studentas Jonas Žmuidzinas matavo (kalibravo) šio zondo elektroninį spektometrą. Ši technologija pravertė po daugiau nei 30 metų, kai ja pasinaudojus 2012 m. rugpjūtį mokslininkai sužinojo, kad „Voyager 1“ jau įskriejo į tarpžvaigždinę erdvę. 

Kaip rašoma pranešime spaudai, šiandien profesorius J. Žmuidzinas – garsus fizikas, prisidėjęs prie įvairių pasauliui reikšmingų projektų. Visada plačiai besišypsantis, bendrauti su jaunais žmonės mėgstantis mokslininkas balandžio 18–21 d. lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), studentų konferencijoje „Open Readings 2023“. Joje JAV lietuvis skaitė pranešimą apie Calltecho optinių observatorijų pasiekimus ir planus. Šiam universiteto skyriui jis pats ir vadovauja. J. Žmuidzinas taip pat yra FTMC tarptautinis patarėjas.

Su mokslininku kalbamės apie didelių teleskopų svarbą, būsimą proveržį ieškant kitų planetų ir sudėtingus astronomų santykius su Havajų gyventojais. 

– Profesoriau, kiek dažnai turite progų apsilankyti Lietuvoje?

Paskutinį sykį tai buvo 2018-aisiais, tad jau penkeri metai praėjo. Man tai yra per ilga, norėčiau dažniau apsilankyti. Tai padaryti buvo sunkiau per COVID-19 pandemiją. Bet su šeima galvojam kitais metais bandyti ilgesniam laikui pabūti Lietuvoje. Reikės planuotis.

O kiek laiko būsite dabar?

Tiktai savaitę. Visa šeima atskrido, tik ne visi vienu metu. Mano sūnus su mano uošve atvyko iš San Francisko, o dukra ir jos vyras pirmiausia sustojo Norvegijoje aplankyti draugų, o paskui atskrido į Vilnių, tai dabar esam šešiese. Smagu su visa šeima pabūti Lietuvoje. Bet tik savaitę, neužtektinai.

Konferencijoje „Open Readings“ Jūs pristatysite pranešimą apie Caltecho observatorijas ir jų teleskopus, kurie buvo, yra ar dar tik bus sukurti. Kuo ši tema svarbi?

– Galvoju, būtų įdomu apie observatorijas kalbėti, nes čia, Lietuvoje, galbūt ne visi tiek daug žino, kas darosi mūsų astronomijos pasaulyje. Taip pat mes švenčiame Heilo teleskopo Palomaros astronomijos observatorijoje 75 metų sukaktį bei 35 metus nuo W.M.Kecko observatorijos Havajuose įkūrimo. Galvoju, būtų gera proga apie tai pakalbėti, taip pat – ką mes veikiam ir kokia bus ateitis. Tikiu, kad studentams bus įdomu, pamatysim. 

Visą pokalbį su profesoriumi skaitykite LRT.lt