„Photonics West 2024“ – viena didžiausių fotonikos ir lazerinių technologijų parodų pasaulyje, vykusi San Francisko mieste, atskraidino mums svečius iš Lietuvos Respublikos Seimo bei generalinio konsulato Los Andžele. Antradienio ankstyvą vakarą, grupelė entuziastų vėl susibūrė jau beveik antrais namais tampančiu mūsų bendruomenei – Broadway Grill, susipažinti ir pavakaroti su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vice ministre Neringa Marozaite-Rasmussen, patarėjais Inga Simanonyte ir Luku Stravinsku, komercijos atašė Mantu Zemžicku ir generaline konsule Laima Jurevičienė. Susitikime taip pat dalyvavo garbės konsulas Dennis Garson.

Ekonomikos ir inovacijos ministerijos vizito kelionės darbotvarkėje – pirmą kartą istorijoje atidarymas nacionalinio Lietuvos stendo parodoje, kur visam pasauliui buvo prisistatytos 23 mūsų šalies lazerių sektoriaus įmonės. Taip pat laukė susitikimai su naujais ir esamais investitoriais.

„Lietuvos lazerių pramonė yra vienas stipriausių šalies aukštųjų technologijų sektorių. Ši pramonė turi solidžią reputaciją ne tik verslo, bet ir akademinių tyrimų srityje.” – pasakojo ministrė. “Lietuva pirmauja Europoje logistikos sektoriuje. Konkuruojame protu. Lietuvoje nebeliko pigios darbo jėgos.”

Pradinis darbas jau pradėtas, kurio vienas iš tikslų – garsinti Lietuvos vardą Silicio Slenyje. Tam ministrė turi ambicingų planų – atvežti lietuviškas lazerių technologijas ir taip atverti JAV rinkos duris, susirasti parnerių ir atvežti lietuvių startuolius.

Lietuva žengia į Silicio slėnį ir čia atidaro Lietuvos inovacijų hub’ą “InnoHub Lithuania”. Prisijungia prie prestižinio Nordic Innovation House – Šiaurės šalių inovacijų centro. Būtent iš čia Lietuva toliau atvers naujus kelius savo verslui Silicio slėnyje ir kurs naujas galimybes lazerių ir inžinerijos, biotechnologijų, IT, kitose pažangiose srityse.

„Šiandien galiu pasidžiaugti šiuo rezultatu, tačiau už to slypi didelis darbas. Tai buvo idėja, kuri gimė vykdant inovacijų reformą. Jai įgyvendinti reikėjo atrasti ir suplanuoti resursus, išlaviruoti biurokratijoje, pateikti paraišką “nordicams”, kad esame verti prie jų prisijungti ir įrodyti, kad galime ne tik gauti, bet ir duoti. Ir štai mes čia, atsidarome ir dirbsime žinomiausioje inovacijų kūrimo vietoje pasaulyje kartu su progresyviomis Šiaurės šalimis ir iš jų kilusiomis kompanijomis ir fondais”, – sako Aušrinė Armonaitė.

nuotr. Vilija Matiukienė

„Trejus metus mezgame ryšius su Space X ir Starlink, tačiau tokio aukšto lygio kontakto su Space X iki šiol dar neturėjome. Kai kas vadins mus “kosmonautais”, bet Lietuvos institucijų operatyvus darbas Europoje startuojant Starlink palydoviniam internetui jau įrodė, ką galime. O karas Ukrainoje ir Azovstalis parodė – kam tai praktiškai reikalinga”, – sako ministrė.

Į Kaliforniją atvyko 23 lietuviškos lazerių kompanijos, kurių tikslas buvo susirasti naujų partnerių „Photonics West 2024” ir kuriame jos turėjo savo nacionalinį stendą. Plug & Play – tai Silicio slėnio techcentras, kuris jau pradėjo veiklą Vilniuje. Tai akseleratorius, kuriame galės startuoti 60 Lietuvos kompanijų, kurios gaus ne tik mentorystę, mokymus, kontaktus, investicijas, bet ir galimybes įeiti į Kalifornijos ir JAV rinką bei priegą prie didžiausių pasaulio korporacijų.

„Ir tai tik keli šios savaitės darbai. Bendrausime su gynybos įmonėmis, Lietuvoje jau veikiančiais investuotojais, rizikos kapitalo investuotojais, technologijų akseleratoriais, ir žinoma – Kalifornijoje gyvenančiais lietuviais. Daugiau naujienų bus Facebook ir Instagram storiuose. Be viso šito, tikiuosi parsivežti ir naujų šviežių idėjų, kurias galėtume kartu paversti realybe, gerais atlyginimais ir naujomis galimybėmis Lietuvai”, – sako A. Armonaitė.

Visą vakarą nesimatė nė vieno sėdinčio ar nuobodžiaujančio svečio – visi grupavosi, migravosi aplink svečius ir mėgavosi nenutylančiomis plataus spektro diskusijomis. “Europos lietuvių ir Amerikos lietuvių aktualijų temos skiriasi” – pasidalino vice ministrė Neringa. “Šiuo metu Europos lietuvių didžiausias rūpestis yra karas Ukrainoje, o Amerikos lietuviams aktualiausia tema – daugybinės pilietybės referendumas. „Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

nuotr. Vilija Matiukienė

Šiuo metu planuojama, kad referendumas vyktų šių metų gegužės 12 dieną drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Referendume bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką. “Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę. Kadangi tai yra konstitucinis referendumas, turi pasisakyti 51% balsavimo teisę turinčių piliečių – kartelė kurios nepraėjome praeitą kartą. 2019 metais su prezidento rinkimais vyko ir referendumas, tačiau tada neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.

„Taigi ir šį kartą sukliudyti gali nepakanakams aktyvumas.” – rūpinosi ministrė. “Panašu, kas žmonės Lietuvoje yra už pilietybės išsaugojimą, bet konstitucijoje parašyta, kad turi ateiti ir pasisakyti daugiau negu pusė žmonių, turinčių balso teisę. Mūsų priešas yra pasyvumas – jeigu nepakankamai žmonių ateis, mes dar kartą pralaimėsim.”

San Franciskas svečiams buvo tik prima stotelė. Jų tvarkaraštyje taip pat laukė Palo Altas, Los Andželas ir San Diegas. Besibaigiant vakarui, ministrė Armonaitė įteikė dovaną – Lietuvos vėliavą, trispalviškai primindama, kad nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, mūsų bendrasis vardiklis yra Lietuva. Nepriklausomai kiek valandų reikia iki jos skristi, mes turime nepamiršti pasisakyti ir prisidėti prie jos gerovės. Kaip lazerio šviesa – susivienijus, vienbalsė, mūsų įtaka bus daug gilesnė, kad šį klausimą išspręstume ir prie jo daugiau negrįžtume. Tad pasisakykime ir kvieskime pasisakyti kitus už tai, kas mums svarbu. Tai ne tik atsakomybė, tai – privilegija.

nuotr. Vilija Matiukienė
nuotr. Vilija Matiukienė
nuotr. Vilija Matiukienė
nuotr. Vilija Matiukienė
nuotr. Vilija Matiukienė

Parašykite komentarą

Rėmėjai