Velykos

Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Tad Velykų data kiekvienais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.

Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės, o pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus.

Verbų sekmadienis ir Didžioji savaitė. Pati Velykų šventė prasideda savaitę iki Velykų Verbų sekmadieniu, kurio metu šventinamos verbos: gluosnių rykštelės, kadagių šakelės, Vilniaus krašte – garsiosios Vilniaus krašto verbos, supintos iš įvairiausių džiovintų augalų. Po Verbų sekmadienio seka Didžioji savaitė, kurios metu laikytasi rimties, stengtasi nesibarti.

Velykų bažnytinės apeigos prasideda didžiosios savaitės viduryje. Apeigų sudedamoji dalis – Didysis pasninkas (nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų). Didįjį ketvirtadienį nutyla net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Bažnyčioje skambinama tik tarškučiais. Tą dieną sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas. Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas laužas. Jo ugnis pašventinama. Žmonės pasiima laužo ugnelės ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį. Iš bažnyčios parsinešama ir šventinto vandens. Juo pašlakstomi visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, o likęs vanduo daug kur supilamas į šulinį, kad vanduo visada būtų švarus ir sveikas. Šeštadienio vakarą visi gerai nusiprausia, pasipuošia ir vėl skuba į bažnyčią. Meldžiamasi iki pat paryčių. Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija, kurioje groja ir kaimo muzikantai. Parėjusieji iš bažnyčios namo pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėda už šventinio stalo.

Pirmąją Velykų dieną į svečius, jei nėra pakviesti, niekas nevaikšto. Didžiosios linksmybės, pramogos prasideda antrąją Velykų dieną. Atvelykis, dar vadinamas Velykėlėmis, švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Tą dieną ridenami kiaušiniai, supamasi sūpynėse, krikšto motinos lanko savo krikšto vaikus.

 Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, o žaliais kiaušiniais gydytas moterų nevaisingumas. Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.

Kiaušinių marginimas: Nuo seno tikėta, kad jis turi magiškos galios. Lietuvoje rasta margintų kiaušinių, kurie mus pasiekė dar iš XIII a. Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Kiaušiniai marginami Velykų šeštadienį. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių – tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių skutinėjimas – laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas – pavasarį pabus gyvybė.

Miegančiųjų žadinimas, velykavimas: Iki Velykų kiekvienas stengiasi, kad išsprogtų jo iš pamiškės parsineštos beržo šakelės. Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir, pasiėmę išsprogusias beržo šakeles, nuplakti (pažadinti) kitus. Tie, kuriuos užtinka bemiegančius ir nuplaka, turi duoti velykautojui bent po kiaušinį.

 Kiaušinių ridinėjimas: Ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Visi stengiasi toliausiai nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip įmanoma tapti nugalėtoju ir pavasarį patikėti, kad tie metai tau bus tikrai laimingi, kad viskas puikiai seksis.

 Kiaušinių mušimas: Žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Žaidimo esmė – išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį.

 Lalavimas: Tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą. Kartu lalauninkai prisirinkdavo ir įvairiausių vaišių, kuriomis žmonės juos apdovanodavo už dainas ir palinkėjimus.

 Supimasis sūpuoklėse: Dabar tai dažniausiai tik vaikų ir jaunimo pramoga, o seniau supdavosi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supantis dainuojamos sūpuoklinės dainos. Sūpynės dažniausiai įrengiamos ant kalnelių, tarp dviejų greta augančių medžių.

***

Easter is the celebration of nature’s reawakening and the joy of the coming spring. In the olden days, this was a huge spring celebration for Lithuanians, which now falls on the Christian Easter time. Easter is celebrated the first full moon Sunday after the spring equinox. That is why the date for Easter can change every year from March 22nd to April 25th.

The Lithuanian name for Easter, „Velykos” comes from the word „vėlės” which means spirits. Earlier, it was tradition to visit cemeteries to bring eggs as food for the dead. Our ancestors believed that once spring came, the spirits would rise from the ground, but the first strike of thunder forced them to return to their graves.

Easter’s church rituals begin in the middle of Holy Week. The rituals make up a part of Great Lent. On Holy Thursday, even the church organs are quiet and this lasts until Saturday. On that day, the youth guard Christ’s body. Based on tradition, during Holy Saturday, water is blessed in church and a bonfire is created in the churchyard from old crosses and wooden statues. People take the blessed fire from the bonfire and bring it home, so it would light up their own fireplaces. They also bring back holy water from church to sprinkle it around the whole home, garden, and animals. The remaining water is often poured into a water well so it would always be clean and healthy. On Saturday night, everyone cleans up well, dresses up, and rushes to church. People pray until the early morning. Having awaited Sunday morning, the Resurrection Procession marches around the church where there are also countryside musicians playing. After coming home from church, people celebrate together with the whole family at the Easter table. On the first day of Easter, people don’t visit other homes if they are not invited. The big festivities and celebrations begin the second day of Easter.

“Atvelykis” or “Velykėlėmis” is celebrated the first Sunday after Easter. On that day, people roll eggs, play in swings, and godmothers visit their godchildren.

From pagan times, an egg symbolized the founding of life, fertility, and the universe. Our ancestors allocated many healing capabilities to eggs. It was believed that eggs could heal wounds and green eggs could cure women’s infertility. Also, if you buried Easter eggs outside, they would supposedly bring a good harvest in the coming year.

From a long time ago, it was believed that decorated eggs had magical powers. In Lithuania, there were decorated eggs found all the way from the 13th century. These eggs were usually decorated with dyes or carvings. Eggs are decorated the Saturday before Easter. A sun carved on an egg brings hope that the year will be sunny, a star carving means the fields will not go a day nor night without light, and a small serpent carving means life will be born in the spring.

“Velykavimas” is the Easter tradition of waking up those who are asleep. Before Easter, everyone looks for birch twigs from nearby the forest and tries to have them sprout. People try to wake up early and use the sprouted birch twigs to whip others and wake them up. Those who wake up to the whipping have to give away an egg.

Egg rolling is popular throughout all of Lithuania and is not done just in any way, but with specially made rolling beds. Everyone tries to roll their egg the farthest because that is the only way to win and is believed to bring good fortune and wellbeing in the coming year.

Children, the youth, and the elderly all participate in an egg tapping game. The point of the game is to find out who picked the strongest egg.

A traditional Easter song ritual is called “lalavimas.” The countryside residents played rattles and sang songs with “ai lalu lalu” and “ei lalo” choruses while walking outside. This way, in the singers’ understanding, they were inviting all of the heaven’s and earth’s powers to wish a good harvest and filling life for these fields and their farmers. Together the singers collected various fruits that that people would gift them for their singing and good wishes.

Although swings are now often entertainment for children and youth, they were earlier even used by the elderly. It is believed that the higher you swing during Easter, the longer the linen will be and the longer its fiber. People also would sing while swinging. The swings are usually installed on a hill between two closely growing trees.

Į anglų k. vertė Eglė Urbonaitė

Šaltinis/Web source: Žemaičių žemė