Turtingų amerikiečių šeimos vaikus prižiūrinti Diana: jie visi mažiau pažįsta savo pačių namus nei aš

04/05/2024
„Buvau laiminga, viską turėjau“, – sako visą jaunystę Vabalninko miestelyje, Biržų rajone, gyvenusi ir siuvėja dirbusi Diana Remeikienė. Nuo to laiko praėjo 21 metai. Dabar Diana vadina save Amerikos lietuve.

„Buvau laiminga, viską turėjau“, – sako visą jaunystę Vabalninko miestelyje, Biržų rajone, gyvenusi ir siuvėja dirbusi Diana Remeikienė. Nuo to laiko praėjo 21 metai. Dabar Diana vadina save Amerikos lietuve. Jos namai – ant Ramiojo vandenyno pakrantės, Santa Monikoje. Tai Palangą primenantis Los Andželo rajonas, kur visada tvyro atostogų nuotaika. 

„Amerika atrodė nepasiekiama“

„Į Ameriką neplanavau, jokių svajonių neturėjau. Užpildėme prašymą gauti žalią kortą, galvojau, niekur neskrisime. Vienus metus, antrus, nes mano vyro sesuo čia gyveno. Ji labai norėjo, kad šeima atvažiuotų, kad kas nors atsikeltų ir gyventų, bet aš to visai neplanavau. Vienais metais gaunu didelį voką, dar angliškai skaityti nemoku.

Lekiu į mokyklą, anglų kalbos mokytojos klausiu: „Kas čia parašyta?“ Tada nagrinėjome, siuntėme dokumentus. Taip prasidėjo procesas. Galvojau: jei yra proga, kodėl ne? Reikėtų pabandyti, nors ir labai baisu. Sakiau taip: „Skrendame, jei nepatiks, parvažiuosime namo“, – prisimena pašnekovė.

Amerikietiškoje žaliosios kortelės loterijoje kasmet dalyvauja tūkstančiai lietuvių, tačiau pildydami paraišką ne visi pagalvoja, kad jei laimės, teks apsispręsti – pakeisti gyvenimą iš esmės ar vis dėlto atsisakyti netikėtai gautos galimybės. Jai su tuomečiu vyru buvo baisu, daug nežinomybės.

„Kai reikėjo spręsti, tris dienas nesikalbėjome. Buvo sunku nuspręsti, nesupranti, kas vyksta. Baimė, nes niekur nebuvau skridusi. Amerika atrodė nepasiekiama. Kai gauni galimybę, galvoji: ką dabar darysiu?“ – pasakoja lietuvė.

Diana nepamirš pirmųjų mėnesių, kai staiga ramų ir nedidelį Vabalninką pakeitė turistus iš viso pasaulio viliojanti Santa Monikos pakrantė.

„Atsidūriau lyg kitame pasaulyje, nieko panašaus dar nemačiau. Atkeliavome tiesiai į Santa Moniką, nes vyro sesuo jau čia buvo apsistojusi. Buvo lengviau, ji mums daug padėjo. Man buvo egzotika. Šilta, važiuoji pro restoranus, jauti kiekvieno maisto kvapą. Augalai, gamta. Iš Lietuvos išskridome žiemą, atskrendi – vasara“, – pirmuosius įspūdžius prisimena pašnekovė.

AP nuotr.

Visą straipsnį skaityti LRT.lt

Parašykite komentarą

Rėmėjai