Varėna pristato naują turizmo įvaizdį – vietos, kur galima išgirsti save

Vasara tam ir yra, kad atrastume vietą bent trumpam atsikvėpti nuo miesto. Nuo dulkių ir automobilių spūsčių, nuolatinio triukšmo ir nesibaigiančio darbų sąrašo. Mokslininkai, medikai ir psichologai vienu balsu tvirtina: tikros atostogos įvyksta tada, kai neriame į kuo gilesnį poilsį.

Tokią vasaros patirtį siūlo Varėnos rajonas. Naujas įvaizdinis klipas ir turizmo kampanija, kurią pristato Varėnos rajono turizmo ir verslumo centras „Korys“, ragina į Varėnos apylinkes ir Dzūkiją pažvelgti naujai: čia galima ir prasmingai, įdomiai keliauti, ir persijungti į lėtesnį, ramesnį gyvenimo ritmą.

„Kai kasdienybėje vis labiau skubame, neskaičiuojame darbo valandų, išgyvename informacinį triukšmą, didžiausia atostogų verte tampa galimybė pabūti gamtoje, atkurti su ja ryšį. Dzūkijoje tam galima rasti išskirtines sąlygas – tempas čia natūraliai sulėtėja, o pušynai, skaidrios upės, ežerai ir miškų ramybė leidžia pailsėti ir fiziškai, ir emociškai. Verta atrasti Dzūkiją – prasmingų atostogų vietą, kuri leidžia atsikvėpti ir pajusti gamtos ritmą“, – sako Varėnos rajono turizmo ir verslumo centro „Korys“ vadovė Rūta Kedytė.

Nerijaus Šiaulio režisuotas naujasis Varėnos krašto įvaizdinis klipas:

Ji teigia, kad viena gražiausių vasaros patirčių – plaukimas Ūlos ar Merkio upėmis. Baidarės jose neša per dzūkiškas džiungles: aukštų pušų paunksmę, smėlėtus krantus, žydinčias pievas ir įtekančius upelius. Upeivius lydi laumžirgiai, ančių šeimynos, paukščių giesmės ir dūzgiančios bitės, – gyvas ir autentiškas kaimo peizažas, kurį dar labiau nuspalvina liepos šeštadieniais upėse vykstantis išskirtinis projektas „Skambančios upės“.

Upių pakrantėse vietos dzūkės rengia piknikus, baidarininkus palydėdamos senosiomis dzūkiškomis dainomis. Netikėtas muzikinis susitikimas gamtos apsuptyje ne vienam jau tapo labiausiai įsimintina vasaros akimirka.

Lėtą poilsį Varėnos rajone siūlo ir daugybė, tarp miškų, ežerų ir upių išsibarsčiusių, kaimo turizmo sodybų. Vasaros viduryje Dzūkijos miškai dovanoja žemuoges ir mėlynes, vėliau sunoksta bruknės, po lietaus prasideda grybavimo sezonas.

Dzūkai voveraites meiliai vadina lepeškomis, pilni jų krepšiai Varėnos apylinkėse – įprastas vaizdas. Kvapni grybų vakarienė, puodelis laukinių čiobrelių arbatos tampa paprastu, bet itin jaukiu atostogų ritualu.

Visą straipsnį skaityti ČIA