Pasaulio lietuvių vienybės diena – tai diena, kuri primena, kad ryšys su Lietuva matuojamas ne kilometrais, o žmonėmis

Liepos 17-ąją minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną – dieną, primenančią, kad ryšys su Lietuva matuojamas ne kilometrais, o žmonėmis.

Šiemet ši mintis mūsų klubui tapo labai konkreti. Iš JAV į Lietuvą atkeliavo lenktyninis neįgaliųjų vežimėlis, kuris netrukus taps pirmuoju žingsniu į sportą naujam sportininkui.

Tokio inventoriaus įsigijimas – didelis iššūkis. Profesionalūs lenktyniniai vežimėliai kainuoja tūkstančius eurų, todėl, padedami „Tesonet Foundation“ (Tesonet HQ), įsigijome puikios būklės JAV naudotą vežimėlį. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad didžiausias iššūkis bus ne jo pirkimas, o kelionė per Atlantą. Klausimas buvo paprastas: kaip pargabenti vežimėlį į Lietuvą, kad pristatymas nekainuotų beveik tiek pat, kiek pats vežimėlis?

Pagalbos kreipėmės į San Fransisko lietuvių bendruomenę (San Francisco Lithuanian-American Community), parašėme žinutę soc. tikle bendruomenės vicepirmininkei Vilma Mociūnaitė Fong. Ir įvyko tai, kas geriausiai atspindi lietuvių vienybę – žmonės nesvarstė, kodėl turėtų padėti. Jie tiesiog paklausė: „Ką reikia padaryti?“

Vieni atsiėmė vežimėlį iš pardavėjo, kiti jį saugojo savo namuose, nuvežė į oro uostą, padėjo su bagažu, o LDK Algirdo šaulių sąjungos išeivijoje kuopos vadė Vita Gailiūnaitė parskraidino jį į Lietuvą. Tai buvo nedidelė, neoficiali, bet labai tikra tarptautinė misija.

Ši istorija – ne apie sporto inventorių. Ji apie žmones, kurie savo veiksmais kuria įtraukesnę Lietuvą. Kartais užtenka vieno skambučio, vienos kelionės ar vieno gero darbo, kad kažkam atsirastų galimybė startuoti.

Nuoširdžiai dėkojame San Fransisko lietuvių bendruomenės narėms Vilmai Mociūnaitei Fong, Vilmai Sakalauskaitei, Ritai Kovas, Daliai Grybinas Lee bei Vitai Gailiūnaitei.

Kartais didžiausi tiltai tarp Lietuvos ir pasaulio statomi ne iš plieno, o iš žmonių gerumo, pasitikėjimo ir noro padėti.