Antanui Mažeikai įteiktas Riterio kryžius už nuopelnus Lietuvai

2026 m. lapkričio 1 d. Lietuvos generalinė konsulė Los Andžele Sandra Brikaitė ir garbės generalinė konsulė Daiva Navarrette JAV lietuvių visuomenininkui,  ilgamečiam Amerikos baltų laisvės lygos (Baltic American Freedom League) lyderiui Antanui Bernardui Mažeikai (Anthony Bernard „Tony“ Mazeika) įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. Prezidentas Gitanas Nausėda šį apdovanojimą skyrė liepos 3 d. dekretu už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai, aktyvią visuomeninę veiklą Jungtinėse Valstijose ir lyderystę siekiant atkurti bei įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę.

Įteikdama apdovanojimą, S. Brikaitė padėkojo A. Mažeikai už drąsą, lyderystę ir išskirtinį indėlį į Lietuvos laisvės siekį. Generalinė konsulė taip pat padėkojo jo žmonai Danutei Mažeikienei už ilgametę paramą ir bendrą darbą steigiant Amerikos baltų laisvės lygą ir kartu su vyru telkiant išeiviją politinei veiklai.

Keturiolika tūkstančių balsų Niujorke

1940 m. Manhatane gimęs A. Mažeika buvo vienas iš JAV užaugusių lietuvių, kurie septintajame dešimtmetyje ėmėsi viešai kelti Baltijos valstybių okupacijos klausimą. 1965 m. pradžioje jo namuose susitikę penki bendraminčiai nutarė įsteigti Komitetą Lietuvos nepriklausomybei atstatyti. Jiems rūpėjo pasiekti amerikiečius, kurie apie Lietuvą, Latviją ir Estiją nacionalinėje spaudoje tuo metu girdėdavo retai. Sumanymas, pradėtas nedidelėje grupėje, sutelkė lietuvių, latvių ir estų bendruomenes iš JAV ir Kanados.

1965 m. lapkričio 13 d. apie 14 tūkstančių žmonių susirinko į mitingą Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje ir per Manhataną nužygiavo iki Jungtinių Tautų būstinės. Vėliavomis ir plakatais nešini demonstrantai protestavo prieš jau ketvirtį amžiaus trukusią sovietinę okupaciją. Jie reikalavo Baltijos tautų teisės pačioms spręsti savo ateitį ir narystės Jungtinėse Tautose nepriklausomai Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Prie būstinės organizatoriai įteikė 148 asmenų pasirašytą kreipimąsi. Tarp pasirašiusiųjų buvo JAV Kongreso narių, senatorių ir buvęs viceprezidentas Richardas Nixonas. Niujorko meras Robertas F. Wagneris lapkričio 13-ąją paskelbė Baltijos valstybių apsisprendimo diena. Eiseną nušvietė televizija, radijas ir spauda.

Nuo protesto eisenos iki darbo su JAV Kongresu

1981 m. Los Andžele A. Mažeika su bendraminčiais įsteigė Amerikos baltų laisvės lygą ir tapo pirmuoju jos prezidentu. Lygos nariai, būdami JAV piliečiai, kreipdavosi į savo atstovus Kongrese ir Senate, palaikė ryšius su Valstybės departamentu bei Baltaisiais rūmais. Jie teikė informaciją apie politinių kalinių ir tikinčiųjų persekiojimą, žmogaus teisių pažeidimus okupuotose Baltijos šalyse. Toks nuoseklus darbas padėjo telkti politinę paramą Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybei.

Prieš 1984 m. Los Andželo vasaros olimpines žaidynes A. Mažeika prisidėjo prie koalicijos „Ban the Soviets“ organizavimo. Jos nariai kreipėsi į Kongresą ir žiniasklaidą, siekdami atkreipti dėmesį į sovietų vykdomą Baltijos valstybių okupaciją. Kampanija sulaukė nacionalinės žiniasklaidos dėmesio. Vėliau, Lietuvai 1990 m. kovo 11-ąją atkūrus nepriklausomybę, Mažeikos padėdavo į JAV atvykstantiems Lietuvos politikams susitikti su amerikiečių spaudos ir televizijos atstovais.

2025 m. Antanas ir Danutė Mažeikos Lietuvoje rinko medžiagą apie JAV išeivių iš Baltijos šalių pastangas padėti atkurti Baltijos valstybių nepriklausomybę. Susitikimuose su visuomene A. Mažeika prisiminė 1965-ųjų žygį ir žmones, be kurių jis nebūtų įvykęs. Pastaraisiais metais lygos leidinyje „Baltic Bulletin“ jis rašė ir apie dabartinį išeivijos darbą siekiant ilgalaikės JAV paramos Baltijos šalių gynybai. Nuo pirmųjų susitikimų Mažeikos namuose iki pokalbių su JAV politikais šį darbą tęsė kelios kartos žmonių, kuriuos telkė bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvės siekis.

Daugiau informacijos apie Amerikos baltų laisvės lygą https://bafl.com/